žirginas

žìrginas sm. (3^a) NdŽ, Ds, žirgìnas (2) J.Jabl; M žr. 2 žirginys 1: Žirginaĩ kybo ant lazdų, alksnių, beržų par žiemą J. Šiemet ant alksnių labai daug žirginų̃ KŽ. Eidavo nuo lazdynų žìrginus braukt, dėdavo prie duonos [per badmetį] Bsg. Alksniai jau su žirgìnais Ėr. Lazdynai aplipę žirginaĩs. Oi, kokie gražūs žirginė̃liai Krs. Nu asmos (astmos) reikia gert lazdynų žìrginus Jsv. Vyturinis beržas leida žirginelius Ggr. Pavasarė[je] tur riešutų medžiai daug žirginelių Klp. Jei ant medžių rudenį yra žirginų, tai bus geri metai Rm. Šiemet daug žirginų ant juodalksnių – augs gerai miežiai Krik. Jeigu ant beržo yra daug žirginų̃, tais metais gerai derės avižos LTR(Pn).